Netikėtai, nelauktai atėjo metas antrai ačiū dovaliai :) I mean it! Ta prasme, kad jau kurį laiką galvojau, kad šita dovalia bus skirta kitam žmogui.. bet atsitiko, kaip atsitiko.
Net nežinau ar smagu jaustis skolinga. Vienareikšmiškai čia kalba ne apie pinigus ir kitus materialius reikalus. Paaiškinimas: kepiniai ir skanumynai nėra materialūs reikalai, nes Midlandijoje jie pagaminti iš meilės :) Čia kaip kokia reklama :P taip man ir reikia. Tai štai ir nežinau, kaip čia geriau būti ar nebūti skolinga?!
Turbūt reiktų atsakyti, kad geriau būti, be išimčių - būti skolinga, būti reikalinga, būti darbinga, būti laiminga, būti teisinga, būti išmintinga, būti... nes kai būni, tai ir kitiem kažkaip lengviau būnasi :) Ir dar tai skatina galvoti ir norėti, įgyvendinti visokias kulinarines fantazijas arba šiaip lengvai praleisti laiką jaukiausioje namų vietoje - virtuvėje, tobulinant senus gerus receptukus...
Vat taip ir atsitiko šį kartą, nes ilgai vartant visokias receptų knygas bei šiaip kontempliuojant, nieko gero nesusikontempliavo :) o dar laiko, kaip visada nepasirodė per daug - taigi reikėjo kažko paprasto, patikrinto ir kaip tik to, ko reikia :)
Jeigu rimtai, tai neįtikėtina, kad šito receptuko dar nėra Mildlandijoje. Turbūt buvau taip užsiėmusi naujovių paieškomis ir bandymais, kad retai sugrįždavau prie senų gerų receptų. Ir visai be reikalo!
Taigi, keksas paprastasis - nuostabusis :) Šitas kepinys yra puiki ačiū dovalia, kurią galima dovanoti ir dovanoti, net tam pačiam žmogui, nes yra tiek daug įvairių priedų ir jų derinių, kad niekada nenusibosta jais žaisti :)

Keksas Vulgaris :)