Ačiū dovalia. Pirma dalis


Čia aš be klaidų parašiau, jeigu ką :) Vienas Zuikis taip sakydavo, kai visai mažiukas buvo... Matyt, kad nepamirštų padėkot gavęs dovaną, kaip buvo mokomas :) Aš gi šitam posakiui noriu suteikti truputį kitą prasmę... žinot, kai reikia kam nors padėkoti... už gerus darbus...

Velykos nuostabios tuo, kad jos ne Kalėdos :) ir skolas galima grąžinti po jų, per daug nesigraužiant, kad pavėlavai. Taigi, oficialiai skelbiu skolų grąžinimo metą!

...I'm on fire!.. ar ką.. jau antras post'as šiandien :)

Taigi, pirmoji ačiū dovalia geram draugui, kolegai, anonimui jis pats žino už ką, nėr čia ko plačiajam pasauliui skelbti :) Ką čia slėpsi, šita dovalia truputį įtakota įvairių velykinių skanumynų, kai lieka truputis kremo ir daugybė fantazijos... o iki kitų Velykų dar toli :)

Kaip jau kažkada esu minėjusi, saldainiai man atrodo puiki dovana. O dar puikesnė ji būna tada, kai saldainiai yra hand made :) Nėr čia ką slėpt, pastangų aišku reikia, bet jos malonios, galvojant, kaip galima nudžiuginti žmogų rankų šiluma suformuoto šokolado gabalėliu.



Vienas dalykas yra skolos jausmas, kai jauti, kad reiktų kažkaip atsilyginti, bet niekaip negimsta ta geniali mintis. Tada dažniausiai viskas baigiasi tuo, kad nueini į parduotuvę ir nuperki plytelę šokolado... bet būna taip, kad mintis kirba galvoje dar net nežinant, kad jai teks būti įgyvendintai. Ir tokie darbai būna patys lengviausi, geriausiai pasisekę ir suteikiantys pasididžiavimo savimi. Šitais saldainiais aš didžiuojuosi ir aš visai ne persistengiau :P

Hand made saldainiams reikia:

  • juodojo šokolado,
  • šiek tiek įvairių riešutukų,
  • karamelinio kremo (maniškis buvo ir velykinių kiaušinių įdaras :) jis virtas iš kondensuoto pieno, cukraus, sviesto ir dirbtinio medaus),
  • kelių brendyje mirkytų vyšnių,
  • dar būtų gerai turėti tam skirtų formelių, bet jei yra pakankamai noro ir ryžto, tai užtenka ir stikliukų bei folijos :)
  • nemažas kiekis rankų darbo :)


Viskas vyko maždaug taip: apdengi stikliuką folija, aptepi šaukšteliu tirpintą šokoladą, statai į šaldymo kamerą. Kai šokoladas suaušta, atsargiai nuimi gautus puodelius (kurie btw galėtų būti puikūs valgomi stikliukai kokiam skaniam gėrimėliui) ir šaldai kitą partiją :) Po kurio laiko, kai jauti, kad jau turi pakankamai šokoladinių formelių, prasideda kūryba. Vienas formeles pripildžiau kremu ir pagražinau riešutais, į kitas pridėjau smulkintų riešutų ir vyšnių bei apliejau tuo pačiu tirpintu šokoladu. Tikrai manau, kad čia yra plačios lankos fantazijai ir aš tikrai po tas lankas dar pagrybausiu :)



Kam patiko - sugalvokit, kaip priversti mane įsiskolinti ir gal Jums pavyks :)


2009 balandis