Biscotti, arba fancy džiūvėsėliai

Mano gyvenime biscotti atsirado gana neseniai, galbūt prieš porą, trejetą metų. Ir nuo tada taip ir sklandė galvoje mintimi "kaip čia taip padarius"... Aišku, kaip ir viskam visada trūko laiko, o gal ir noro ar įkvėpimo...

Kaip ten bebūtų, visada įsivaizdavau, kad šitų džiūvėsėlių gamyba turbūt gerokai ypatinga ar sudėtinga... labiausiai dėl kainos, kuri, nepabijokim to žodžio, "kosminė" :) Bet paaiškėjo, kad susimokėti turbūt reikia už pavadinimą, nes tai turbūt lengviausias kadanors mano gamintas kepinys, o iš palyginti nedidelio produktų kiekio gaunamas sausainukų kiekis privertė mane pasijusti tikrai fancy mergike :)

Kaip jau supratot, biscotti visai ne stebuklas - tai tiesiog biskvitinis džiūvėsėlis su įvairiom priedų variacijom (pagal nuotaiką)... Tai supratus, dar pagalvojau, kad, jei padarytume maža cepeliniuką ir patiektume jį su trim spirgais gerokai per didelėje lėkštėje truputį pamozotoje grietine, tai gal net koks gurmanas prancūzas ar italas mielai jo paragautų...

Biscotti yra italų išmislas (ir labai neblogas, turiu pastebėti), ir itališkai tei reiškia tiesiog sausainį (neįtikėtina!). Dar iš žodžio darybos galima išsiaiškinti, kad tai yra dukart keptas sausainis, o tiksliau tai viena kartą keptas ir po to sudžiovintas. Šitie džiūvėsėliai labai praversdavo kelionėse, dėl ilgo galiojimo laiko :) Biscotti tinka mirkyti vyne, kavytėje ar arbatytėje, ar tiesiog šiaip kramsnoti :)



Prisipažinsiu, niekada neteko ragauti tikrų itališkų biscotti (šitą įsirašau į TO DO list'ą), gal todėl, kad niekada nebuvau Italijoje :) Bet kokia laimė, kad yra internetas :) o jame daugybė nuostabių personų. Taigi, dar vienas mano džiaugsmo objektas - www.manovirtuve.com. Šitam vyrukui (!) greičiausiai yra tekę ne tik ragauti, bet ir gaminti įvairiausių nuostabiausių virtuvinių šedevrų, o tikrasis džiaugsmas yra, kad jis jais dalinasi :)

Po pastarųjų post'ų tik su nuorodom ir be receptų, aš turbūt rizikuoju būti nesuprasta ar išvadinta virtuvine šnipe-plagijuotoja :) bet... kam išradinėti dviratį? Man atrodo, kad kiekvienas gamindamas maistą pagal receptą nesusilaiko nešliūkštelėjęs ten šlakelio mėgstamo padažiuko ar neįbėręs žiupsnelio "savų" prieskoniukų... o tai padaro patiekalą ypatingu ir savotišku...

Taigi fancy džiūvėsėliai pagal mane:

• 280g miltų,
• 3 kiaušiniai,
• 150 g cukraus,
• šaukstelis kepimo miltelių,
• žiupsnelis druskos
• ir priedai - šįkart tai: gera sauja riešutų (aš turėjau migdolų, lazdyno ir graikinių), sauja moliūgų sėklų, sauja apelsino cukatų, šlakelis apelsino kvapo esencijos, nutarkuotos apelsino žievelės.

Kiaušinius išsukti iki baltumo su cukrumi, druska, esencija. Supilti miltus su kepimo milteliais, gerai išmaišyti. Tada sudėti visus priedus ir vėl nuoširdžiai išmaišyti. Jei masė stipriai per kieta, galima įpilti šlakelį pieno. Gautą tešlą iškrėsti i kepimo popieriumi ištiestą skardą, apie 10 cm pločio ruoželiu. Kepti apie valandą iki 150 °C įkaitintoje orkaitėje. Aš mėgstu pasitikrinti įbedus medinį pagaliuką.



Iškepusį kepaliuką padedi truputį atvėsti. Tada duonos peiliu suraikyti 0.5-1 cm storio riekelėmis. Riekeles sudėti į kepimo skardą ir padžiovinti orkaitėje, kol gražiai pagelsta ir sukietėja. Tada apversti ir padžiovinti kitą pusę. Vuolia, prieš Jus pilna lėkštė fancy džiūvėsėlių tiesiai iš Mildlandijos :)