Keista, bet čia bus jau antras iš eilės toks susistovėjęs ir susigulėjęs receptas :) Nežinau, ar čia kažką reiškia... Galbūt tai, kad mane užvaldė klasika :)
Tai štai, tiksliai nepasakysiu, bet šitas skanumynas mūsuose yra atrastas jau kurį laiką (metus du-tris). Negaliu pasakyti, kad juo yra dažnai piktnaudžiaujama (gal čia ir į gerą :)), bet vienas pilietis akivaizdžiai turi jį savo pageidavimų sąraše užsirašęs pirmu numeriu. O su sąlyga, kad šiandien kai kuriems piliečiams šventė, tai spėkit, koks buvo atsakymas į klausimą "Ką?" :) jeigu kada prireiktų, tai atsakymas skamba maždaug taip: "mmm... nu žinai... tą... tą kur sausainis ir karamelė..."

Vardan teisybės reiktų pasakyti, kad skanėstas skanus ir tikrai saldus ir šiaip toks stambesnio kalibro reikalas :) Paskaičius receptą viskas bus aišku :)
Ir dar žodis kitas apie tą šventę... Ruduo prasideda... kokia čia šventė, kai pagalvoji :) o kai kuriems dar ir kiti vargai prisideda :) O man... man rugsėjo 1-oji kaip Naujieji Metai :) nežinau kodėl, bet jau kurį laiką kažką sau pasižadu šitos šventės proga... gerai, kad pamirštu iki kitų metų, ką pasižadėjau :) O jeigu rimtai, tai turbūt kažkaip susiję su oro atvėsimu ir tų spalvų atsiradimu žiūrint į horizontą - lengvai įkvepi gaivaus oro ir pamatai kažką naujo, dar nematyto... ir pasižadi susipažinti :)
O kartais horizontą slepia rūkas... bet nieko... jis irgi kada nors išsisklaidys... gal su stipresniu vėjo gūsiu, raudonskruosčio obuolio dunkstelėjimu į rasotą pievą, o gal tik su pirmomis snaigėmis...
Taigi, kai atvėsta ir vis dažniau norisi vakaroti apsikabinus puodelį arbatos, siūlau kompaniją (puodeliui :)) - šildančius ir džiuginančius skanumynus...

Karameliniai skanėstai
Sausainio pagrindui