Nagi prisipažinkit, kas vaikystėje nesvajojo turėti pilno šaldytuvo ledų, kad galėtum valgyti kada panorėjęs ir kiek panorėjęs (šitam dar ir sveikatos atitinkamos reikia :)). Na jei ne šaldytuvo, tai bent jau pilnos kišenės kapeikų :) Tiesą sakant, mano vaikiška svajonė praktiškai išsipildė, tik pabaiga buvo ne visai džiugi... Guli sau per atostogas lovoj su begalybe temperatūros... net nežinau, kuris čia žodis labiau tiktų - gaila ar gerai - kad ta lova Nidoj :)
Bet ledai buvo tikrai skanūs... kaip ir daug kas vaikystėje, jie turi tokio nesugadinto ir tikrovės beviltiškumo neįtakoto spindesio... mano akys tikrai nušvinta vaikišku naivumu atsistojus prie ledų šaldytuvo :) ir man patinka, kad mano gyvenime yra tokių dalykų, kurie nesikeičia žmogui augant - jie tampa tik brangesni ir šiltesni, nes su jais siejasi patys nuostabiausi prisiminimai.
Tai štai - ledai! Šokoladiniai, vaniliniai, karameliniai, plombyras, šerbetas, su uogiene, šokolado ir sausainių gabaliukais, traškiais riešutėliais, baltu ar kakaviniu glaistu, gerai apkepusiame vafliniame puodelyje ar ant dailiai figūrinio pagaliuko... mmm... seilės taškosi ant klaviatūros :)
Apie naminių ledų gamyba galvojau jau labai seniai, dar tada kai nebuvo Mildlandijos. Bet kaip ir visoms didžioms idėjos pritrūkdavo laiko, įkvėpimo, produktų, o iš tikrųjų, tai drąsos. Nežinia kodėl, bet kai labai sureikšmini kažkokį reikalą, staiga jam pradeda reikėti ypatingo pasiruošimo ir nusiteikimo... o realiai dažniausiai reikia teisingai sukritusių aplinkybių :) Taip atsitiko ir man... aplinkybės? liūdnas (nes galvoja, kad jį visi pamiršo) grietinėlės indelis šaldytuve ir žiaurus karštis ne tik už lango, verčiantis kuriam laikui atsisakyti bet kokio gyvybiškai nebūtino orkaitės įjungimo veiksmo. Rezultatai džiugina "po šiai dienai" :)

750ml vaikystės svajonės Jūsų šaldytuve reikia:
