Kaip jau minėjau, pastaruoju metu esu truputį apsėsta keksiukų formato... švelniai tariant :) Žodžiu drąsiai į keksiukų formeles pilu įvairiausią tešlą ir žiūriu, kas gausis :) o gaunasi visai neblogai dažniausiai... o jei kažkas truputį ne taip, tai dažniausiai gali išgelbėti koks kremukas :)
Jei rimtai, tai keksiukai man atrodo labai patogus reikalas. Jie gerai atrodo sudėti į paprasčiausią lėkštę (ir ta lėkštė nebūna pilna trupinių, kaip nuo pyrago), juos patogu valgyti ir transportuoti (čia aišku galioja tiems, kur be kremuko, nors šiaip ne akmens amžius ir visokių priemonių yra :)). Aišku, reikia daugiau pamojuoti šaukštu gamybos procese, bet rezultatas dažnai geresnis nes pyrago - toks tas mano manijos pateisinimas :)
Dar galėčiau papasakoti apie tai, kaip manau, kad geri keksiukai (čia turėtų būti žodis cupcake) su kremuku and everything galėtų atstoti tortą... bet tortai man irgi labai ir vis dar patinka :) todėl, kol kas čia dar nieko nekeisim :)
Aha, o dabar apie Moniką ir jos pyragą :) ironiška, bet pirma teko susipažinti su pyragu o tik po to su Monika (tas pažintis skyrė geras pusdienis, bet vis tiek). Nei viena pažintis nenuvylė :) Pyragas tikrai puikus - purus ir pilnas skonio, todėl primygtinai rekomenduoju neatsisakyti recepte nurodyto alkoholio kiekio ir rūšies. Laipsniai kepant išgaruoja, o puikus skonis lieka :)

Kadangi leidimą publikuoti šitą receptą gavau jau seniai, tai galų gale prisiruošiau iškepti, įamžinti ir atsistėsti apie tai parašyti (neužtruko nei poros metų :)) Juokas juokais, bet... negaliu aš išsitraukti kažkokios, kad ir mėnesio senumo, nuotraukos ir lyg niekur nieko parašyti, kad štai vat aš čia kažką išviriau/iškepiau ir tai buvo žiauriai gerai ir visiem labai patiko... vat negaliu... man turi dar namai kvepėt ir emocijos būt visai šviežios, o visai tobula, kai rašant dar gali ir užsikąst tuo aprašomuoju :)
Pyragas-keksiukai